- aptitude
- sugebėjimas statusas T sritis švietimas apibrėžtis Vidinė individo savybė, lemianti veikimo sėkmę kurioje nors teorinės ar praktinės veiklos srityje. Jo anatominis-fiziologinis ir psichologinis pagrindas – gabumas (potencinis sugebėjimo galimumas). Sugebėjimai vystosi užsiimant veikla, bendraujant su žmonėmis, ypač mokantis ir dirbant. Skiriami bendrieji (suvokimo, atminties, mąstymo, vaizduotės, psichomotorikos), specialieji (mokslo, meno, technikos, organizavimo) ir profesiniai (tam tikros mokslo, inžinerijos srities, pedagoginiai ir kt.) sugebėjimai. Mokymo ir auklėjimo procese svarbu ugdyti visų rūšių sugebėjimus, o vėliau plėtoti tuos, kurie išryškėja. Mokymo ir auklėjimo procese ypatingas vaidmuo tenka intelekto lavinimui, nes jis yra visų kitų sugebėjimų plėtotės pagrindas. Jis lavinamas turtinant mokslinę, techninę ir dorovinę asmenybės patirtį, asmenybei tikslingai ir sumaniai veikiant visose teorinės ir praktinės veiklos srityse, bendraujant, aktyviai dalyvaujant mokyklos gyvenime. atitikmenys: angl. aptitude vok. Fähigkeit rus. способность ryšiai: palygink – gabumas palygink – gebėjimas
Enciklopedinis edukologijos žodynas. 2007.
См. также в других словарях:
APTITUDE — L’expérience sociale la plus commune suffit à mettre en évidence la diversité des individus: des différences existent entre eux, des différences présentant un certain degré de stabilité qui permet de prévoir (avec des risques d’erreur qui sont… … Encyclopédie Universelle
Aptitude — Saltar a navegación, búsqueda aptitude Consola ejecutando aptitude Desarrollador Daniel Burrows … Wikipedia Español
Aptitude — 0.4.9 Тип Интерфейс для системы управления пакетами Разработчик … Википедия
Aptitude — Screenshot von aptitude Basisdaten Entwickler: Daniel Burrows Aktuelle Version: 0.5.1 … Deutsch Wikipedia
aptitude — Screenshot von aptitude Basisdaten Entwickler Daniel Burrows Aktuelle Vers … Deutsch Wikipedia
aptitude — ap‧ti‧tude [ˈæpttjuːd ǁ tuːd] noun [countable, uncountable] the natural ability to do a particular activity or job: aptitude for • He had a remarkable aptitude for accountancy. • staff who show aptitude for managerial responsibility * * *… … Financial and business terms
Aptitude — Apt i*tude, n. [F. aptitude, LL. aptitudo, fr. L. aptus. See {Apt}, and cf. {Attitude}.] 1. A natural or acquired disposition or capacity for a particular purpose, or tendency to a particular action or effect; as, oil has an aptitude to burn.… … The Collaborative International Dictionary of English
aptitude — APTITUDE. s. f. Disposition naturelle à quelque chose. Il ne se dit guère qu en parlant De la disposition aux Arts, aux Sciences. Avoir une grande aptitude à quelque chose. Il n a guère d aptitude aux Mathématiques … Dictionnaire de l'Académie Française 1798
aptitude — APTITUDE, s. f. terme dogmatique. Disposition naturelle à quelque chose. Aptitude naturelle, il n a guere d aptitude aux lettres. Il vieillit … Dictionnaire de l'Académie française
aptitude — (n.) early 15c., tendency, likelihood, from M.Fr. aptitude (14c.) or directly from L.L. aptitudo (gen. aptitudinis) fitness, noun of quality from L. aptus joined, fitted (see APT (Cf. apt)). Meaning natural capacity to learn is 1540s; that of… … Etymology dictionary
aptitude — [n1] inclination bent, disposition, drift, leaning, predilection, proclivity, proneness, propensity, tendency; concept 657 Ant. disinclination, inaptitude, skillessness aptitude [n2] quickness at learning ability, capability, capacity, cleverness … New thesaurus
